peilis

peĩlis sm. (2) 1. SD195, K, J įrankis su kotu ir geležte kam pjauti: Peĩlį reikia pagaląst Pb. Pagaląsk peĩlį – visai kurčias pasidarė (atšipo) Jrb. Peilis mėsininkų, galvijų pjaujamas R308. Duok man peilio (neilgam, tuoj sugrąžinsiu) J.Jabl. Geras peĩlis gražiai duoną riekia Gdl. Kaip tris ar keturis lakštus skaitęs buvo, supjaustė peileliu raštininkų CII488. Vaikai ... peiliu ne vieną kartą impjaujas DP221. O jis ėmė ugnį ir peilį ing savo ranką BB1Moz22,6. Padarė tada sau Jozuė akmenio peilius ir apipjaustė vaikus Izraeliaus ChJoz5,3. Duoninis (duonai riekti) peilis Dkš. Abušonis (dviašmenis) peilis LKGI598. Ištisinis (nesulenkiamas) peilis LKGI572. Skutiklis peilis (skustuvas) SD20. Aštrus tas tavo peiláitis Lkv. Sa[vo] peiláitį turi? Btrm. Pasėdi, paskutinėja peilukù grybus Rud. Du tarpai ūsų, barzdos vežimas, skuta penkiais šešiais peileliais NS654. | prk.: Skausmų peiliais perskrosta A.Baran. ^ Jau kad pasims [žmoną], tai kap iš peĩlių geležtę (labai prastą) Krok. Be peilio kaip be nagų LTR(Rk), KrvP(Vlkv). Pirkta duona peilio bijo (neskalsi) LTR(Kp), Lkv. Neskani duona, svetimu peiliu riekta (ne savo uždirbta) Sch79. Tavo peiliu boba raita Rygon nujotų (apie atšipusį peilį) Ukm. Nuo peiliuko ant arkliuko (pradėjęs vaginėti smulkmenas, prieina prie didelių daiktų) LTR(Lkv). Nuo adatos prie peiliuko, nuo peiliuko – ant arkliuko LTR(Šd). Peĩlis peĩlį pagalanda (toks tokiam padeda) KI584. Pirma meiliai, paskum peĩliai NdŽ. Man tas darbas – tai peĩlis po kaklu (labai kankina) Jnšk. Pjauna be peĩlio (kankina, visaip kenkia), ėda be druskos, nori ir vandens šaukšte nugalabyti Šv. Tu mane be peĩlio papjovei (nukamavai) Švnč. Ana lygu peĩlis, abim pusėm pjaunamas (nepastovių pažiūrų, prisiplakėlė) Šts. Kojas kap peĩliais rėžo (labai skauda) Gs. Tekoriui, rodos, devyni peiliai širdį pervėrė, net akys aptemo Žem. Avelės – veislei, avineliai – ant peĩlio (pjauti) Mžk. Jau Jonas eina an peĩlio (rengiasi operacijai) Kt. Vos ne vos išlikau gyvas nuo peĩlio (vos nemiriau per operaciją) Kt. Daktaras peĩlį prikiša (daro operaciją) – žmogus i ne tas Pp. Peĩlis (operacija) sveikatos jau nepriduoda tokiam amžiuj Jrb. Kelias, teisybė, kaip ant peilių (purvynui sušalus) – pėstiems avalynei papjūtis Žem. Ne an peĩlių [sėdi], gali palūkėt! Vlk. Kad tu ant peĩlių sėdėtai! (keik.) Vlk. Peilis jį nematė! Kpč. Peilis jį žino, kur jis tąsos! Vlk. Te jį peĩliai! Vlk. Peĩliai juos žino! Vlk. 2. Gl, Dkš, Šd plūgo ar žagrės dalis: Prie norago dedasi peĩlis Jz. Peĩlis pirma eina i pjauna Pb. Peĩlis visai atbukęs – kap tau lengvai eis! Dg. Jei lubinus apardinėji, tai peĩlį pridedi Mrp. 3. Gl kokio nors prietaiso, mašinos pjaunamoji dalis: Biržų rajone linų galvoms nukaršti maždaug nuo 1880 m. buvo vartojamas šepetys peilis, vadinamosios šukos, padarytos iš lentelės ir ilgo koto rš. Plienui pjauti vartojamas greitapjūvio plieno peilis rš. 4. Ds, Skdt prk. vargas, kančia, nemalonus dalykas: Į marčias nueini, i marčiai peĩlis Btg. Ka man reik pasakoti, yr peĩlis Tl. Ans yr peilis savo žmonai: bamba, keika, muša, pyksta Dr. Jei jaunesnei visa perka, vyresnei – peĩlis Vlk. Eik dabar va, klausinėk, surašinėk – tikras man peilis rš. Suvis peilis kalnuotoj žemėj art Ign. Man dantis gydytis tai peĩlis Mrj. Amžinas peĩlis Dglš. ^ Gyvas – visiems peilis, kai numirė, – visi gailis PPr92.

◊ ant peĩlių [eĩti] J, Vrnv, Mrj labai nesutikti, vaidytis, muštis: Kam ten an peĩlių eĩti – verčiau parsiskirti! Krš. Ir kas te per nesutarimai, kad kai tik sueis, – tuoj ant peĩlių (aštriai susikerta) Sb.

ant peĩlių (kieno) širdìs kas nerimsta, kenčia, sielvartauja: Motynos širdìs visada ant peĩlių, jei vaikas ne keliu eina Nč.

išvarýti per peĩlį Šts iškastruoti.